- kvatoti
- kvatóti, -ója, -ójo intr. [K], J; R236, MŽ314 balsu juoktis: Kvatojau ligi ašarų, net motina supyko rš. Kiti spaudėsi, už drabužių graibėsi ir kvatojo – kvatojo laukiniu juoku LzP. Kutinamas kad kvatója, kad kvatója! Kp. Kvatoja lyg durnaropių priėdusi Al. Vaikai, sulaužę lieptą, linksmai kvatójo Žž. Kvatoja atsilošęs (labai) BsMtII31. Aleksandras kvatoja susiriesdamas (iš juoko netverdamas), matydamas dėdę tokį iškilmingą A.Vencl. Kvatója, pilvus susiimdami Dkš. Kam sopa, tas vaitoja, kam nesopa, tas kvatója Trgn. | Daržo gale sukukavo gegužė ir kvatodama nulėkė kažkur I.Simon. Pelėda kvatoja – lauk vestuvių, pelėda rauda – lauk šermenų rš. | refl. Dv, Ign: Jis grimzta iki kaklo į klampynę, o vokiečiai rūko dideles pypkes ir kvatojasi J.Marc. Nejauku, kai jis kvatojasi V.Krėv. Seserys kvatojas eidamos namo S.Nėr. Kvatojasi taip, kad lapai nuo medžių byra P.Cvir. Traukdami alų, kvatojos, patenkinti savimi ir visu pasauliu Pč. Kogi kvatójies? Atrado kur juoko! Ut. Emė susiriesdami kvatoties Vaižg. | Agi mat gegutėlė dairos ir kėtojas: čia kukuodama verkia, čia juokias kvatójas A.Baran. | prk.: Kvatojasi automatų salvės sp. Žemė ten gimtoji – tėviškė mana! Ten dabar kvatojas šienpjūvio daina S.Nėr. ^ Durnas ir pirštą pamatęs kvatójasi Rmš. Kvatójasi, lyg geležtaitę radęs Gs.
Dictionary of the Lithuanian Language.